Osteochondrozė yra liga, kuri išsivysto dėl degeneracinių procesų stuburo kremzliniame audinyje. Tiesą sakant, šis terminas taikomas bet kokiems sąnariams, tačiau dažniausiai osteochondrozė pažeidžia tarpslankstelinius diskus, todėl daugeliu atvejų jie kalba apie stuburo osteochondrozę.
Osteochondrozės simptomai
Pagrindiniai osteochondrozės simptomai yra skausmingas skausmas ir tirpimas, kuris gali būti plačiai paplitęs arba apimti tam tikrą nugaros sritį. Skausmas sustiprėja nuo fizinio aktyvumo, staigių judesių, kartais net kosint ir čiaudint. Kūnas stengiasi refleksiškai apsisaugoti nuo skausmo, todėl traumos vietoje didėja raumenų įtampa. Taip atsiranda motorinės veiklos apribojimas – dar vienas būdingas osteochondrozės požymis.
Negydant ligos apraiškos sustiprėja: skausmas sustiprėja, plinta į galūnes, riboja jų mobilumą (jei pažeidžiama kaklo ir krūtinės ląstos sritis, kenčia rankos, jei juosmens sritis – kojos). Sunkiais atvejais galūnės gali net iš dalies atrofuotis – prarasti būdingą stiprumą ir mobilumą. Disko išvarža yra viena iš labiausiai paplitusių ir sunkiausių osteochondrozės komplikacijų, kai pasislenka pats diskas ir suspaudžiamos nervinės šaknys, sukeliantys stiprų šaudymo skausmą nugaroje.
Kai pažeidžiama kiekviena stuburo dalis, atsiranda specifinių simptomų:
- Gimdos kaklelio sritis: galvos skausmas, galvos svaigimas, pečių ir rankų skausmas ir tirpimas. Kai kuriais atvejais susiformuoja slankstelinės arterijos sindromas: suspaudžiama smegenis ir nugaros smegenis aprūpinanti arterija, dėl to smilkinėje ar pakaušyje vargina tvinkčiojantis galvos skausmas. Taip pat atsiranda nemalonūs simptomai: spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas, patamsėjimas akyse, o esant dideliam susiaurėjimui – staigūs galvos svaigimo priepuoliai su pykinimu ir vėmimu. Visi šie simptomai dažniausiai atsiranda staigiai pasukant galvą.
- Krūtinės ląstos: „skausmo krūtinėje“ pojūtis, skausmas, kurį pacientai dažnai mano esant susijusį su širdimi ar vidaus organais.
- Juosmens kryžmens sritis: skausmas ir tirpimas apatinėje nugaros dalyje ir kojose, gali būti diskomfortas dubens srityje.
Osteochondrozės priežastys
Pagrindinė osteochondrozės priežastis – degeneraciniai tarpslankstelinio disko kremzlinio audinio pakitimai, dėl kurių jie praranda stangrumą ir elastingumą. Stuburo disko tūris sumažėja, tampa tankus ir nustoja visiškai sugerti smūgį. Net ir normaliai einant, kieti slanksteliai, susidedantys iš kaulinio audinio, ne per tampriai spyruokliuoja ant tarp jų esančių kremzlinių sluoksnių, o praktiškai liečiasi vienas su kitu, suspausdami nervines skaidulas. Dėl to ribojamas stuburo paslankumas, atsiranda nuolatinis skausmas, plintantis į nugarą ir galūnes, sukeliamas suspaustų nervų šaknelių.
Distrofinių pokyčių priežastys gali būti skirtingos. Pagrindinis predisponuojantis veiksnys yra mitybos įpročiai. Nuo gimimo kremzlės audinys reikiamas medžiagas gauna dviem būdais: iš kraujagyslių ir iš tarpslankstelinio skysčio. Iki 23–25 metų kraujagyslės visiškai užauga, paliekant tik vieną mitybos būdą. Kremzlinio audinio maitinimas per tarpslankstelinį skystį galimas stuburo judėjimo metu, kai vyksta skysčių cirkuliacija: suspaudžiant ir plečiantis diskams skystis skyla į maistines medžiagas. Todėl po 30 metų labai padidėja tarpslankstelinių diskų kremzlinio audinio degeneracijos rizika, ypač esant nepakankamam fiziniam aktyvumui.
Distrofinius disko destrukcijos procesus apsunkina intensyvios treniruotės (ypač be apšilimo), traumos, bet kokios skeleto patologijos (įskaitant plokščiapėdystę ir prastą laikyseną), nes keičiasi apkrovos pasiskirstymas stuburui. Perteklinis svoris turi tą patį poveikį. Taip pat yra genetinis polinkis sirgti osteochondroze – laisvi kremzlės audiniai, linkę į degeneracinius procesus.
Stuburo osteochondrozės stadijos
Osteochondrozė yra progresuojanti liga, tačiau perėjimas į kiekvieną kitą etapą vyksta palaipsniui. Viena iš osteochondrozės vystymosi stadijų yra vadinamoji disko išvarža. Diskus sudaro kietas apvalkalas, vadinamas žiediniu žiedu, ir pusiau skysta šerdis. Disko išvaržos atsiranda tuomet, kai plonėja ir plyšta skaidulinis disko žiedas, pro tarpą išsikiša branduolys, suspaudžiamos nervinės šaknys, o tai kartu sustiprėja skausmas ir dar labiau sumažėja disko amortizacinės savybės. Simptomų išsivystymo greitis priklauso nuo gyvenimo būdo, gydymo ir individualių organizmo savybių.
1 etapas
Atsiranda būdingų nusiskundimų, nuolatinių arba periodinių. Jas dažnai išprovokuoja fizinis aktyvumas ar priverstinė kūno padėtis. Rentgeno nuotrauka rodo minimalų tarpslankstelinių tarpų susiaurėjimą arba normalų.
2 etapas
Simptomai sustiprėja, nes diskas praranda stabilumą (kremzlės audinys išsiveržia į aplinkinį žiedinį žiedą), kuris suspaudžia nervų šaknis. Rentgeno nuotrauka rodo pastebimą tarpslankstelinio atstumo sumažėjimą arba slankstelių poslinkį; gali atsirasti kaulinio audinio išaugos.
3 etapas
Atsiranda tarpslankstelinių diskų išvarža, dar vadinama išsikišimu arba disko prolapsu; diskas vis labiau tęsiasi į aplinkinius audinius, todėl pažeidžiamos kraujagyslės ir nervai, todėl skausmas sustiprėja, riboja galūnių judėjimą ir sukelia tirpimą.
4 etapas
Disko fibrozės stadija. Diskas sukietėja, jį pakeičia randinis audinys, išilgai krašto išauga kauliniai išsikišimai, pastebimai sumažėja tarpslankstelinis atstumas. Žymiai sumažėja stuburo paslankumas – jis tiesiogine to žodžio prasme sukaulėja.
Ligos diagnozė
Gydytojas nustato preliminarią diagnozę, remdamasis būdingais skundais ir tyrimo duomenimis. Įvertinamas tam tikrų taškų skausmas, raumenų tonusas, jautrumas, judesių amplitudė ir laikysena. Instrumentiniai tyrimo metodai padeda išsiaiškinti osteochondrozės stadiją ir patvirtinti diagnozę. Dažniausiai pradiniame etape skiriama dominančio stuburo rentgeno nuotrauka. Paveikslėliai aiškiai parodo, ar sumažėjo atstumas tarp slankstelių, tai yra, ar kremzlės plonėja, ir kiek procesas pažengęs. Jei, remdamasis rentgeno tyrimo rezultatais, gydytojas įtars tarpslankstelinių išvaržų buvimą, paskirs informatyvesnį tyrimo metodą – magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Sluoksnis po sluoksnio skenavimas ir gera minkštųjų audinių vizualizacija leidžia absoliučiai tiksliai patvirtinti arba paneigti tarpslankstelinio disko išvaržos diagnozę.
Kaip gydyti stuburo osteochondrozę
Osteochondrozės gydymas visada yra sudėtingas ir ilgalaikis. Jo užduotis yra ne tik malšinti skausmą ir raumenų įtampą, bet ir sustabdyti tolesnį ligos vystymąsi, tai yra, paveikti jos priežastį. Gydytojas nusprendžia, ką gydyti kiekvienu konkrečiu atveju. Dažniausiai vaistai papildomi kineziterapija, masažu, manualine terapija, fizioterapija ir refleksologija. Jei konservatyvus gydymas neduoda norimo rezultato, nurodomas chirurginis gydymas.
Vaistai
Pagrindinis tikslas osteochondrozės paūmėjimo metu yra palengvinti uždegimą ir jį lydintį skausmą bei raumenų spazmą. Tam kartu su raumenis atpalaiduojančiais vaistais skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), kurie mažina griaučių raumenų tonusą, mažina raumenų spazmus ir nervų šaknelių suspaudimą. B grupės vitaminų preparatai padeda pagerinti nervų šaknelių būklę. Paprastai gydymo kursas trunka 7-10 dienų. Vaistų vartojimas į vidų papildomas vietiniu gydymu: paveiktoje vietoje tepami tepalai ar geliai, kuriuose yra NVNU arba tiesiog šildantys, kad padidėtų kraujotaka, medžiagų apykaita ir greitai stabdomas uždegimas. Išorinės priemonės greitai malšina skausmą, nes veiklioji medžiaga prasiskverbia į uždegimo šaltinį, aplenkdama virškinimo sistemą ir bendrą kraujotaką, tačiau jų nepakanka pilnam gydymui.
Vaistas, kurio sudėtyje yra gliukozamino ir chondroitino sulfato - kremzlės komponentų.
Vaisto komponentai ne tik papildo šių medžiagų trūkumą organizme, bet ir inicijuoja atsigavimo procesus, skatina kitų kremzlės komponentų gamybą. Vaistas gali būti vartojamas ne paūmėjimų metu ir netgi siekiant užkirsti kelią tolesniam osteochondrozės ir osteoartrito progresavimui. Norint pasiekti ilgalaikį poveikį, jis skiriamas ilgais kursais iki 6 mėnesių.
Įrodyta, kad vaistas skatina:
- sąnario kremzlės audinio atnaujinimas;
- pagerinti sąnarių mobilumą;
- mažinantis skausmą.
Vaistas turi kompleksinį poveikį: padeda atkurti sąnario kremzlinį audinį, taip pat mažina skausmą malšinančių vaistų poreikį, taip padidindamas gydymo saugumą.
Skirtingai nuo kai kurių kitų grupės vaistų, vaistas rekomenduojamas padidintomis chondroprotektorių - chondroitino sulfato ir gliukozamino - paros dozėmis, kurių veiksmingumas įrodytas.
Sudėtingas preparatas išoriniam naudojimui, kurį sudaro meloksikamas (NVNU) ir chondroitino sulfatas.
Kartu malšina uždegimą, skausmą ir pradeda kremzlinio audinio atstatymo procesą; tai vaistas Nr.1 gydant osteoartritą ir osteochondrozę. Tai modernus chondroprotektorius, gaminamas JAV.
Speciali vaisto sudėtis pagerina skausmą malšinančių vaistų įsiskverbimą į sąnarį, o tai padeda sumažinti sąnarių skausmą ir uždegimą.
Įrodyta, kad vaistas:
- Turi analgetinį poveikį;
- Turi priešuždegiminį poveikį;
- Padeda sumažinti standumą;
- Padeda padidinti sąnarių judesių diapazoną.
Vaistas vartojamas osteoartritui, osteochondrozei ir kitoms sąnarių ligoms, kurias lydi skausmas. Dėl to, kad jame yra meloksikamo, chondroitino ir dimetilsulfoksido, jis turi trigubą poveikį (analgetikas, priešuždegiminis, sustingimą mažinantis) osteoartrito simptomams, o tai savo ruožtu leidžia visapusiškai paveikti ligą.
Vaistas, kurio sudėtyje yra ibuprofeno (NVNU), taip pat gliukozamino ir chondroitino sulfato.
Vaisto sudėtyje yra analgezinio komponento ibuprofeno ir chondroitino su gliukozaminu – medžiagų, kurios veikia kremzlės struktūrą. Vaistas ne tik padeda sumažinti vidutinį sąnarių skausmą, bet ir slopina uždegimą; rekomenduojamas padidintomis chondroitino sulfato ir gliukozamino paros dozėmis, kurių veiksmingumas įrodytas. Vaistas padeda atkurti kremzlės audinius sąnariuose ir pagerinti jų mobilumą.
Naprokseno natris
Naprokseno natrio druska turi:
- Analgetikas ir priešuždegiminis poveikis.
Taikoma:
- Sąnarių ir stuburo osteoartritas;
- Reumatinės ligos;
- Patempimai ir mėlynės.
Kitais lengvo ar vidutinio sunkumo skausmo atvejais, įskaitant apatinės nugaros dalies ir raumenų skausmą, neuralgiją ir kitas sąlygas.
Vaistas gali padėti sumažinti sąnarių skausmą ir uždegimą iki 12 valandų dėl veikliojo komponento naprokseno poveikio, kurio dozė yra 275 mg. Naproksenas yra pasaulinis sąnarių skausmo gydymo standartas, kurio reikalauja daugiau nei milijonai pacientų įvairiose šalyse.
Nemedikamentinis gydymas
Nemedikamentinis gydymas padidina vaistų veiksmingumą ir leidžia greitai sušvelninti paūmėjimą.
- Masažas malšina raumenų spazmus, gerina mikrocirkuliaciją ir medžiagų apykaitą, mažina patinimą, o tai teigiamai veikia paciento savijautą. Paūmėjimo metu masažas yra kontraindikuotinas, nes jis tik padidins skausmą ir neduos jokios naudos. Jis skiriamas baigus gydymo vaistais kursą, uždegimui atslūgus arba remisijos metu, siekiant išvengti naujų paūmėjimų.
- Manualinė terapija – tai teisingos stuburo konfigūracijos ir jo paslankumo atkūrimas rankų pagalba. Tai rimta intervencija, todėl ją atlieka specialistas, ištyręs vaizdus.
- Kineziterapija (fizinė terapija) – tai dozuotas fizinis aktyvumas, atsižvelgiant į ligos profilį. Būtina, kad tarpslankstelinis skystis judėtų, aprūpintų diskus maistinėmis medžiagomis ir pašalintų irimo produktus. Pratimai stiprina raumenis, normalizuoja jų tonusą, atkuria pažeistų galūnių motorinę veiklą. Mankštos terapija turi būti reguliari, vykti ramiu tempu, be staigių judesių, kad nepablogintų situacijos.
- Refleksologija – tai poveikis kūno organams ir sistemoms stimuliuojant tam tikrus taškus. Tam dažniausiai naudojamos adatos, tačiau galimi ir kiti variantai: elektros srovė, magnetinis laukas.
- Kineziterapija daugiausia taikoma paūmėjimo metu, siekiant palengvinti uždegimą, pagerinti mikrocirkuliaciją, malšinti skausmą, patinimą ir raumenų spazmus. Dažniausiai naudojama elektroforezė ir ultragarsas su medikamentais (pavyzdžiui, hidrokortizonu), magnetinė terapija.
Kiti metodai
Esant tarpslankstelinio disko išvaržai ar nervų šaknelių suspaudimui labai sumažėjus atstumui tarp slankstelių, rekomenduojamas chirurginis gydymas. Jo esmė yra pažeisto disko pašalinimas. Sukurtos minimaliai invazinės technikos, leidžiančios gana neskausmingai pacientui išspręsti problemą: endoskopinės technikos ir disko šerdį „garinantis“ lazeris. Sunkiais atvejais diskas pakeičiamas silikoniniu implantu.
Prevencija
Osteochondrozės profilaktika yra aktuali kiekvienam žmogui, ypač sulaukus 25 metų. Norint kuo ilgiau išsaugoti tarpslankstelinį diską, reikia daug judėti, tačiau vengti traumų ir didelio fizinio krūvio, tinkamai maitintis, o dirbant sėdimą darbą daryti pertraukas ir judėti. Svarbus osteochondrozės profilaktikos punktas yra chondroprotektorių vartojimas. Jei diskomfortas atsiranda bet kurioje nugaros dalyje, geriau nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad nepraleistumėte jo ir nepradėtumėte ligos.
Išvada
Osteochondrozė yra liga, kuri nekelia pavojaus gyvybei, tačiau žymiai sumažina jos kokybę. Todėl jo prevencija ir savalaikis kompleksinis gydymas yra labai svarbūs norint pasiekti stabilią remisiją ir sustabdyti ligos progresavimą.